Fęrsluflokkur: Sjįvarśtvegsmįl

Žegar lošnan hvarf

Ķ fyrra munaši hįrsbreidd aš fiskifręšingar lżstu yfir hruni lošnustofnsins. Žį fannst engin lošna sem heitiš gęti į hefšbundnum slóšum į hefšbundnum įrstķmum.  Samt var öllu tjaldaš til ķ lošnuleit hjį Hafró, sem er dįlķtiš skondiš hjį stofnun sem žykist vita nįkvęmlega hve mörg tonn af hverri fisktegund er ķ sjónum!  Svo allt ķ einu birtist lošnan og öllum létti. En sérstaklega fiskifręšingunum į Hafró. Hinn öflugi uppsjįvarveišifloti okkar nįši aš ryksuga upp leyfilegan kvóta og engu var skeytt um hvort lošnan nęši aš hrygna og tryggja žannig nęga viškomu! Žessi breyting į varśšarreglunni sem skżrir breytta aflareglu nśna segir mér aš hrygningin hafi mistekist sem er stóralvarlegt mįl.

Žvķ lošnan er mikilvęgasti lišurinn ķ fęšupķramķda hafsins. Lošnan er undirstaša žess aš žorskurinn žrķfist. Žess vegna eiga menn aš lįta žorskinn njóta vafans og banna alfariš alla lošnuveiši ķ grunnnót ķ 2 įr.  Grunnnótin drepur allt kvikt.  Lķka allan ungfiskinn og seišin ķ fjörunni fyrir sušur og sušaustur landi.

En aušvitaš žora menn ekki aš taka slķka įkvöršun. Fjįrfestingin ķ flotanum krefst sķfellt meiri veiši og menn munu bara teikna inn naušsynlegar lóšningar ef meš žarf til aš leyfa eins mikla hrognatöku og Brynjar og félagar žurfa til aš geta borgaš af nżju skipunum og tekiš sér įfram umtalsveršan arš.

 


mbl.is Nż aflaregla minnkar afla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aušlindarenta er ónżtt hugtak

Hagfręšingar bjuggu til hugtakiš aušlindarenta og reyndu aš śtfęra žaš viš innheimtu aušlindagjalds af śthlutušum fiskkvóta.  Sś tilraun gekk ekki upp.  Samt halda menn įfram aš staglast į žessari leiš eins og allsherjarlausn į öllum okkar vanda.

Svo eru ašrir sem alltaf klifa į uppbošsleišinni og telja hana leysa deilurnar um réttlįtt afgjald fyrir ašgang aš veišum į sjįvarfangi. Žetta er nįttśrulega mikil einföldun žvķ kvótasetning snżst fyrst og fremst um ašgangshindranir til aš vernda žį sem fyrir eru ķ atvinnugreinum sem eru kvótasettar. Réttlętiš nęst ekki meš žvķ aš fjįrsterkar śtgeršir geti yfirbošiš einyrkjana ķ uppbošum į aflaheimildum. Réttlętiš nęst meš žvķ aš ryšja ašgangshindrunum śr vegi til aš auka atvinnužįttökuna. 

Žegar bśiš var aš prófa aš innheimta veišigjald samkvęmt módeli sem smķšaš var af hagfręšingum upp ķ HĶ og ķ ljós kom aš žaš var ónżt ašferš var farin sś leiš aš innheimta mįlamyndaskatt. Žessi skattlagning mismunar mönnum og śtfęrslan er alltof flókin.

Žess vegna hef ég ķ mörg įr reynt aš benda mönnum į einu réttu leišina viš aš skattleggja žennan atvinnurekstur og sś leiš er bęši einföld og įrangursrķk en umfram allt sanngjörn og alls ekki ķžyngjandi. Jį ég er aš tala um 2 grundvallarbreytingar į fiskveišistjórnuninni.

  1. Framsal verši bannaš
  2. Allur afli verši seldur į markaši

Žegar žessum skilyršum er fullnęgt žį nįum viš markmišum um sanngjarnt afgjald meš žvķ aš innheimta įkvešiš sölugjald af hverju seldi kķlói og köllum žaš hrįefnisgjald. Žessi prósenta ręšst svo af framlegš viškomandi tegundar ķ śtflutningsveršinu. Žannig munu kaupendur žurfa aš tilgreina hvort um sé aš ręša hrįefni til sölu innanlands, til śtflutnings eša ķ mjöl og lżsi. Žannig mį skattleggja įętlaša framlegš strax.  Žaš žarf ekkert aš fara innķ bókhald fyrirtękjanna og nota allskonar kśnstir til jöfnunar eins og reynt var aš gera meš aušlindarentugjaldinu. 

Ef viš mišum viš 25% hrįefnisgjald sem yrši greitt af óskiptu aflaveršmęti nota bene, og 250 krónu mešalverš į kķló sem fęri til frekari vinnslu innanlands žį erum viš aš tala um kannski 200 žśsund tonn og žaš myndi skila rķkissjóši 12.5 milljöršum. Sķšan kęmi flokkur 2 sem bęri kannski 30% įlag og žaš vęri fiskur til śtflutnings ferskur. Žessi fiskur selst alla jafna į hęrra verši į markaši svo viš erum aš tala um kannski 90 krónur x 20 žśsund tonn sem gęfi 1.8 milljarš. Og žį eru eftir sķldin, lošnan, makrķllinn og kolmunninn. Ef viš mišum viš 20 milljarša śtflutningstekjur af žessum tegundum og tökum bara lįgmarksgjald eša 25% žį er žarna um 5 milljarša aš ręša.  Samanlagt ętti žvķ fiskurinn aš skila rķkissjóši 20 milljöršum į įri mišaš viš žennan lįgmarkskvóta sem viš erum aš veiša.  Margir telja óhętt aš tvöfada žennan kvóta.  Žį erum viš aš tala um 40 milljarša.  Žaš er raunhęf tala.

Žessi ašferš sem ég er aš leggja til er lķka sś bezta vegna žess aš hśn byggir į markašsforsendum hverju sinni. Og sķšast en ekki sķzt žį virkar žessi ašferš sem sóknarstżring.  Žegar bannaš veršur aš framselja kvóta og komin į virk veišiskylda žį myndast svigrśm til nżlišunar og eins žegar kvóti veršur aukinn og eša śtgeršum hętt og kvóta skilaš, žį veršur žeim kvóta śthlutaš aš nżju. Žessi leiš leišir heldur ekki af sér neina įhęttu fyrir bankakerfiš. Žaš er ekki veriš aš tala um aš innkalla kvóta eša taka hann af žeim sem žegar veiša sinn kvóta sjįlfir. Žannig aš vešin standa ķ skipum eins og įšur en ekki ķ óveiddum fiski. En erfingjarnir munu žurfa aš fį sér vinnu og kellingarnar žurfa aš umbera kallana žvķ kvótabraskiš vęri śr sögunni.

 


Fiskveišistjórn undir Dögun

  1. Aš handfęraveišar verši frjįlsar
  2. Aš  fullt jafnręši verši i ašgengi aš veišiheimildum
  3. Aš fjįrhags- og rekstrarlegur ašskilnašur sé tryggšur milli veiša og vinnslu, allur afli fari į markaš og veršmyndun sé 100% bundin fiskmörkušum
  4. Aš greitt verši aušlindagjald fyrir afnotin sem renni til rķkis og sveitarfélaga
  5. Aš framsal, framleiga og vešsetning veišiheimilda verši óheimil
  6. Aš aflahlutur sjįvarbyggša sé tryggšur og hluti veišileyfa sé svęšisbundinn
  7. Aš öllum nżtanlegum afla sé landaš og enginn hvati til brottkasts, m.a. meš žvķ aš kvótasettum fisktegundum verši fękkaš
  8. Aš settar verši framfylgjanlegar reglur um umgengni viš aušlindina og hafsbotninn til aš stušla aš endurnżjun, sjįlfbęrni og notkun umhverfisvęnni veišarfęra og ašferša viš veišar
  9. Aš veiširįgjöf verši endurskošuš og fleiri ašilar komi aš rįšgjöfinni

Flestir sem ekki hafa beinna hagsmuna aš gęta, ęttu aš geta skrifaš upp į žessa stefnu.  Žó eru 2 atriši ķ žessari stefnu sem žurfa endurskošunar viš.  Og žaš eru 2 fyrstu greinarnar.  Ég hef talaš fyrir žvķ aš sjómennska verši lögvarin išngrein og enginn geti oršiš atvinnusjómašur nema hafa til žess gild réttindi.  Žetta tel ég mikilvęgt ķ aš bęta mešferš afla og ekki sķšur ķ aš bęta mešferš fiskimišanna.  Viš žurfum aš leggja įherslu į veišar ķ atvinnuskyni en ekki veišar ķ hagnašarskyni.

Frjįlsar handfęraveišar og strandveišar flokkast undir veišar ķ hagnašarskyni.  Ég er ekki hlynntur slķkum veišum.  Hins vegar er öllum frjįlst aš stunda handfęraveišar til eigin brśks.  Um žaš žarf ekkert aš setja lög eša reglur. Hitt atrišiš ķ stefnunni, sem ég tel aš žurfi aš endurskoša, er atriši nr.2, aš fullt jafnręši verši ķ ašgengi aš heimildum.  Žetta śtfęrir Dögun meš žvķ aš koma į uppbošskerfi. Žetta gengur ekki ef viš viljum byggja į veišum ķ atvinnuskyni.  Meš žvķ aš žrengja rétt manna til aš stunda žessa atvinnu žį er ekki lengur um fullt jafnręši aš ręša.  Enda eigum viš ekki aš aušvelda fjįrsterkum mönnum aš sölsa undir sig veišiheimildir sem žeir geta svo rįšstafaš aš eigin vild.  Afleišingar slķkrar stefnu sér enginn fyrir.  Miklu nęr er aš innheimta veišileyfisgjald sem įkvešna prósentu af markašsverši afla hverju sinni.  žannig er ekki veriš aš ķžyngja śtgeršarmönnum meš fyrirframgreiddum kostnaši vegna fyrirframkeyptra aflaheimilda og į žann hįtt er jafnręši innan atvinnugreinarinnar best tryggt.  En aušvitaš ekki fullt jafnręši allra sem ekki ętla sjįlfir aš hafa atvinnu af fiskveišum.  Ef Dögun endurskošar žessar 2 fyrstu greinar ķ stefnunni žį er hśn ein flokka komin meš heildstęša stefnu sem hęgt er aš byggja į til framtķšar.


Lošnumęlingarfśskiš

Žetta mį lesa į Ruv.is:

 Ašeins męldust um 320 žśsund tonn af kynžroska lošnu ķ leišangri Hafrannsóknastofnunarinnar eftir įramót. Žetta er langt undir vęntingum.

Męlingar į skipinu Įrna Frišrikssyni hófust djśpt noršur af Langanesi og nįšu til noršurs og vesturs, allt vestur fyrir 27. lengdargrįšu ķ Gręnlandssundi. Einnig var leitaš śti fyrir Austfjöršum. Lošna fannst į öllu svęšinu en var vķša mjög dreifš, samkvęmt upplżsingum frį Hafrannsóknastofnuninni. Austast og allt vestur aš svęšinu noršan viš Grķmsey var nįnast eingöngu hrygningarlošna en žašan og vestur um var lošnan blönduš viš ókynžroska lošnu. Śtbreišsla og dreifing lošnunnar reyndist vera óvenjuleg.

Kranablašamennskan svķkur ekki frekar en fyrri daginn ķ fréttaflutningi af lošnumęlingum Hafró.  Enginn spyr af hverju kvótinn sé ekki umsvifalaust skorinn nišur fyrst svo lķtiš af lošnu finnst į öllu žessu svęši!  Og hvaš segir forritiš žeirra um žessa skekkju? Skekkja upp į 350 žśsund tonn er varla innan vikmarka eša hvaš?  Og hafa žessir menn sem starfa viš aš rannsaka hafiš enga skżringu į žessari óvenjulegu dreifingu?  Eša datt bara fréttamanninum sem tók viš tilkynningunni ekki ķ hug aš spyrja? 

Žaš er ekki nema von aš fiskveiširįšgjöfin sé eins og hśn er fyrst engin vitręn umfjöllun er um  žessi vķsindi Hafró.  Hér įšur var fylgst vel meš fréttum af öllu sem viškom žessum undirstöšuatvinnuvegi žjóšarinnar.  Žį vissu sjómenn meira en fiskifręšingar um göngur fiska og įstand stofna. En nś eru fręšingarnir bśnir meš ašstoš kranablašamanna aš afvegaleiša svo umręšuna aš enginn hrekkur einu sinni viš žótt 50 žśsund tonn af sķld drepist śr sśrefnisskorti eša žótt 5 žśsund tonnum af lśšu sé hent ķ sjóinn aš landaš fram hjį vigt.  Og žótt vanti 350 žśsund tonn af hrygningarlošnu žį żta menn bara į enter og byrja į nęstu fréttatilkynningu.

Af hverju dettur kranablašamönnum ekki ķ hug aš tala viš sjómenn?  Er LķŚ bśiš aš heilažvo allt helvķtis lišiš į žessum 4. flokks fjölmišlum?  Er dagskipun fréttastjórans aš taka bara viš fréttatilkynningum frį Hafró og spyrja einskis!

Segjum sem svo aš žessi męling sé marktęk žį vaknar sś spurning hvert fór žessi lošna?  Synti hśn noršur eša voru žaš flottrollsskipin sem splundrušu torfunum įšur en hafrannsóknarskipin nįšu aš męla?  Og hvaša įhrif hefur žaš į göngumynstur lošnunnar žegar hśn splundrast svona ķ upphafi vertķšar.  Stofnun sem žykist vita hversu margir fiskar af hverri tegund syndir hér ķ okkar lögsögu skuldar skżringar.  Og viš almenningur eigum rétt į aš ķ žaš minnsta rķkisfjölmišillinn spyrji gagnrżninna spurninga ķ žetta skiptiš.

Eru ašferšir Hafró fśsk eša vķsindi?

lagnet.jpg


Aušlindarentan og hlutaskiptakerfiš

Nś er aš renna upp fyrir mörgum sem starfa ķ sjįvarśtvegi hversu hęttulegt žaš er aš afhenda stjórnmįlamönnum alręšisvald yfir heilli atvinnugrein.  Kvótakerfiš er haftakerfi og felur ķ sér ógagnsęi, gķfurlega sóun veršmęta, markašsmisneitingu , lögbrot og alls konar spillingu.  Nįkvęmlega į sama hįtt og gjaldeyrishöftin og öll önnur haftakerfi sem pólitķkusar hafa smķšaš.

Žęr breytingar sem nś hafa veriš geršar į žessu alónżta kerfi eru ekki til bóta nema sķšur sé. Veišigjöldin eru skattlagning en ekki gjald.  Og kvótakerfiš er bśiš aš ganga sér til hśšar fyrir įratug eša svo.  Žaš gengur ekki aš hefta ašgengi aš veišum og vinnslu eins og nś er gert.  Žaš eru engin fiskifręšileg rök fyrir slķku og žašan af sķšur hagręn rök.

Viš žurfum nżja hugsun og nżja nįlgun. Fiskurinn ķ sjónum er ekki aušlind.  Ķ mķnum huga er aušlind fasti sem hęgt er aš męla og minnkar sem nemur žvķ sem tekiš er af.  Nįmur eru aušlind og olķulindir eru lķka aušlind. Fiskstofnar geta žvķ ekki falliš undir žessa skilgreiningu.  Enda hafa veišar alltaf falliš undir hlunnindi.  Allt frį fyrstu lagasetningu sem skilgreindi eignarrétt sjįvarjarša į fiskveišilögsögu, žį hefur löggjafinn litiš į veiširétt sem hlunnindi. Alveg į sama hįtt og eggjatöku og dśntekju.  Sķšar var sama regla yfirfęrš į lax og silungsveiši. Žessi tilhögun er sanngjörn, einföld og brżtur ekki rétt į neinum.

Žaš gengur ekki aš rķkisvęša heila atvinnugrein undir žvķ yfirskyni aš veriš sé aš tryggja žjóšinni sanngjarna rentu af aušlindinni.  Bara žessi 2 nżju hugtök, aušlind og renta, sem engir 2 skilja į sama veg, ętti aš vera nęgileg įstęša fyrir okkur til aš staldra viš og spyrja hvort veriš sé aš gera rétt.  Ég hef löngu svaraš žeirri spurningu fyrir mig og svariš er nei. 

En aušvitaš eiga śtgeršarmenn aš greiša fyrir žann fisk sem žeir veiša. En žetta gjald į ekki aš vera ķ formi skatta eins og nś er bśiš aš lögfesta. Žetta gjald į aš vera hlutfall af žvķ markašsverši sem fęst fyrir aflann į žeim degi sem hann er seldur yfir boršstokkinn. Žetta gjald į einfaldlega aš kalla sķnu rétta nafni sem er hrįefnisgjald.  Ķ gęr var žorskur seldur į 278 kr/kg į mörkušum.  Tekjur rķkisins af 25% hrįefnisgjaldi hefšu getaš oršiš 2.7 milljónir af žessum 40 tonnum af óslęgšum žorski. Tekjur sem hefšu runniš beint og millilišalaust ķ rķkissjóš samdęgurs.  Einfaldara og réttlįtara gerist žetta ekki.  Engin inngrip ķ rekstur.  Engin flókin eftirįlagning skatta og engin pólitķsk afskipti af rįšstöfun žessara tekna.  Og žessi leiš myndar engan nżtingarréttTakiš eftir žvķ.  Innköllun aflaheimilda og sala veišileyfa getur hins vegar gert žaš og žvķ hef ég alltaf veriš į móti žeirri leiš.

Meš žessu móti eru heldur engin inngrip ķ hlutaskiptakerfi sjómanna.  Aušvitaš fęr śtgeršin minna fyrir aflann en žaš er ešlilegt. Og aušvitaš minnka tekjur sjómanna en žaš er lķka ešlilegt.  Fiskverš og žar af leišandi tekjur sjómanna og śtgerša hefur hękkaš óešlilega mikiš į undanförnum įrum.  Ekki sķst vegna hrunsins en lķka vegna hins takmarkaša frambošs.  Sjómenn eiga ekki aš taka žįtt ķ śtgeršarkostnaši.  En sjómenn eiga ekki heldur aš stinga hluta af aušlindarentunni ķ eigin vasa eins og nśverandi kerfi bķšur uppį og styrinn į milli śtgeršar og sjómanna stendur um.

Meš žvķ aš taka upp svona hrįefnisgjald er stigiš mikilvęgt skref til afnįms lénsgreifafyrirkomulagi kvótakerfisins. Og žjóšin fęr sitt.


Sśrt vķn ķ gömlum belg

Samstaša vill engar kerfisbreytingar ķ sjįvarśtvegi. Enda er žessi varaformašur žeirra fyrrum framleišslustjóri hjį Granda ef mér skjįtlast ekki.  Aš innkalla aflaheimildir og śthluta aftur til žeirra sem starfa ķ greininni er sama stefna og Vinstri gręnir boša ķ nżja fiskveišifrumvarpinu. Og žessar klisjur um sjįlfbęrni og hagkvęmni eru eingöngu til žess ętlašar aš kasta ryki ķ augu almennings. Rįnyrkja getur alveg veriš sjįlfbęr og žaš sem er hagkvęmt fyrir einstaklinginn er ekki endilega hagkvęmt fyrir heildina.

Žvķ mišur žį hefur enginn stjórnmįlamašur, sem mark er takandi į lżst yfir vilja til aš leggja nišur kvótakerfiš og taka fiskveiširįšgjöfina til endurskošunar. Allir bulla žessir menn og konur um aušlindarentu til rķkisins.  Skatt sem žau megi nota til aš stękka bįkniš. Aušlindarenta hljómar vel žó enginn skilji ķ raun hvaš ķ žvķ felst. Hvorki stjórnmįlamenn, hagfręšingar né kvótagreifar viršast leggja sama skilning ķ hugtakiš. Og į mešan menn karpa um alger aukaatriši žį heldur rugliš ķ sjįvarśtveginum įfram.  Aušvitaš eiga menn aš hafa hugrekki til žess aš bylta kerfi sem virkar ekki. Žaš er engu aš tapa en allt aš vinna fyrir žjóšfélagiš.  Žjóšfélag sem rišar į barmi gjaldžrots, žar sem skuldir eru farnar aš nįlgast tvöfalda žjóšarframleišslu žarf aš skipta um stefnu. Hętta aš sóa veršmętum og fara į fullt ķ framleišslu og gjaldeyrissköpun. Žar eigum viš fiskinn ķ sjónum.  Losum okkur viš aušlindaręningjana og leyfum byggšunum aš blómstra. Leggjum nišur skattpķningu og skuldasöfnun til aš halda uppi fölskum lķfskjörum. Ef menn vilja skattleggja fiskveišar žį er nęrtękast aš taka fast gjald af hverju seldu kķlói og kalla žann skatt hrįefnisgjald.  Žaš er eina raunhęfa og sanngjarna leišin til aš innheimta skatt af žessari atvinnugrein.  Veišigjald og sérstakt veišigjald eins og nś er innheimt, mismunar mönnum og veitir pólitķkusum og rįšherrum völd.  Um žau snśast stjórnmįl. Stjórnmįl snśast ekki um hugsjónir ef einhver heldur žaš ennžį!  Stjórnmįl snśast um aš ota sķnum tota og stjórnmįlapakkinu varšar ekkert um žjóšarhag.  Žetta ęttum viš aš vera bśin aš lęra 108 įrum eftir aš viš fengum fyrsta rįšherrann.


mbl.is Vilja innkalla aflaheimildir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kvótaglępurinn

Brottkastiš eitt og sér ętti aš nęgja sem fullgild įstęša fyrir aš hętta alfariš kvótastżringu į fiskveišum. Sem gamall sjómašur til 25 įra žį fullyrši ég aš brottkast hefur aldrei veriš meira en eftir aš kvótakerfinu var komiš į og var žaš žó slęmt hér įšur fyrr.  En žetta er glępur sem fęr aš višgangast vegna žess aš enginn vill višurkenna aš žetta sé óhjįkvęmilegur fylgifiskur kvótasetningar į allar tegundir.  Og sannast hér hiš fornkvešna aš enginn er blindari en sį sem ekki vill sjį. Hafró višurkennir ekki aš fiski sé hent og ekki fara śtgeršarmenn og sjómenn aš koma sök į sjįlfa sig meš žvķ aš višurkenna brottkast.  Nś blasir viš stórfellt brottkast į żsu.  Vegna žess aš Hafró segir aš lķtiš sé af żsu ķ sjónum žį er mönnum uppįlagt aš henda allri żsu sem ekki er kvóti fyrir.  Žetta rugl veršur aš stöšva og taka rįšin af fiskateljurunum viš Skślagötu.  Śtgeršarmašurinn į Patreksfirši veit fullvel aš žaš er ekkert hęgt aš foršast żsuna į Lįtragrunni eša į Flįkanum eša Deildargrunni eša Halanum.  Hśn mun verša veidd ķ bland viš žorsk, steinbķt og ufsa en hśn mun ekki koma ķ land og žess vegna mun bókhaldiš į Hafró aldrei verša leišrétt fyrir žessari skekkju,  hvorki nś né hingaš til.  Glępsamleg veiširįšgjöf sem byggir į óvķsindalegum stofnmęlingum er bśiš aš kosta samfélagiš hundruš ef ekki žśsundir milljarša į undanförnum 25 įrum.  Mišin geta hęglega gefiš af sér lįgmark 400 žśsund tonn af botnafla į įri.  Žaš er varlega įętluš afrakstursgeta.  En hér rķkir sovésk stjórnun į veišum.  Ašeins ein skošun er leifš af žvķ hśn hentar ręningjunum sem stįlu veiširéttinum. Žeim er andskotann sama um brottkast og rįnyrkju.  Žeirra hagnašur eykst ķ öfugu hlutfalli viš magniš.  Žeim mun minni kvóti žeim mun hęrra verš og žaš sem meira er žeir žurfa ekki einu sinni aš fjįrfesta ķ nżjum veišiskipum.  Afleišingin er śr sér genginn floti sem nżtir bara helming af afrakstursgetu Ķslandsmiša.  Žetta kalla menn ķ Hįskólanum, sem ekkert vita ķ sinn haus, hagręšingu.  Menn eins og Ragnar Įrnason, mįlpķpa sęgreifa og skrifboršsśtgeršamanna.  Žessir rugludallar hafa komist upp meš fokka bśsetubyggš og atvinnuhįttum af žeirri stęršargrįšu aš aldrei veršur bętt.  Bśseta į Vestfjöršum mun leggjast af į nęstu 20 įrum.  Žaš er óhjįkvęmilegt og žaš mį alfariš kenna kvótakerfinu og pólitķkusunum um žaš. Glępurinn er žeirra.  Sjómennirnir, sem ķ vetur munu henda žśsundum tonna af żsu og öšrum mešafla ķ sjóinn, eru fórnarlömb glępsins.  En žeir žurfa samt aš stķga fram og višurkenna brottkastiš og sanna žaš meš tölulegum gögnum.  Žaš er žaš eina sem pólitķkusar skilja. Tölur į blaši.  Skipstjórar žurfa aš opna veišidagbękurnar fyrir almenningi.  Ekki bara žessar fölsušu upplżsingar sem žeir senda Fiskistofu.
mbl.is Dagskipunin aš foršast żsu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eftir į aš hrygna

Smį hrekkur ķ garš lesblindra. Žessi pistill fjallar um lošnuveišarnar, sem nś eru į sķšustu metrunum.  Enda lošnan, sem sloppiš hefur undan flotanum, komin į steypirinn og bśist viš aš hśn fari aš stinga sér į botn Faxaflóa og Breišafjaršar til hrygningar hvaš śr hverju. En hversu įreišanlegar eru žessar męlingar Hafrannsóknarstofnunar?  Hvaš verša žaš tonn, sem nį žvķ aš hrygna žetta įriš?  Og hve stór hluti seišanna sleppur undan žorskinum, sķldinni, żsunni, makrķlnum og hvölunum į leiš sinni til žroska?

Ég er einn af žeim, sem finnst žessar skefjalausu veišar į hrygningarlošnunni, vera merki um žann grundvallarmisskilning Hafrannsóknarstofnunar, aš taka ekki meš ķ reikninginn, aš allir žessir afręningjar hafsins, sem viš erum aš friša til aš veiša sķšar, žurfa aš éta.  Og undirstaša fęšunnar er lošna.  Ég gef ekkert fyrir žau rök, aš óhętt sé aš veiša lošnu vegna žess aš hśn drepist hvort sem er eftir hrygningu! 

Žaš er einmitt stóra mįliš meš veišarnar nśna, aš sś lošna sem veriš er aš veiša nęr aldrei aš hrygna

Hrognin sem hefšu getaš oršiš aš hundraš žśsund tonna ęti fyrir Žorsk og annan nytjafisk lendir ķ kjaftinum į rķkum Rśssum og getulausum Japönum, en ekki ķ maga nytjastofnanna, sem śtflutningstekjur framtķšarinnar žurfa aš byggja į. Ég auglżsi eftir įbyrgri fiskveišistefnu og sjįlfbęrum veišum.  Žetta aršrįn śtgeršarinnar į fiskveišihlunnindum allra landsmanna žarf aš stöšva.  Ekki seinna en ķ sumar.  Žaš mį bara ekki verša aš nżtt fiskveišistjórnarkerfi verši lögleitt af žessu žingi sem nś situr.  Žetta žing og žessi rķkisstjórn hefur svikiš öll loforš um sanngjarna endurskošun fiskveišistefnunnar vegna žess aš žingmenn hafa ekki skilning į višfangsefninu eins og margoft hefur komiš fram ķ ręšu og riti.

Og žegar viš höfum svona stjórnvöld sem eru bara peš į taflborši hagsmunasamtaka og fjįrmagnseigenda žį er žaš ómetanlegur kostur aš hafa forseta sem veitt getur raunverulegt mótvęgi žegar stjórnvöld vilja lögfesta gjafagerninginn til śtgeršarinnar.  Žvķ žaš er žaš sem Steingrķmur vinnur nś aš.  En žaš mega stjórnvöld og reyndar allur fjórflokkurinn vita aš slķk lagasetning mun aldrei verša samžykkt mešan Ólafur Ragnar situr į Bessastöšum ķ umboši žjóšarinnar.  Žaš voru mešal annars žau skilaboš, sem hann sendi meš įvarpinu, sem stjórnmįlastéttin žóttist ekki skilja. En skildi samt betur en flestir. Og žaš var vegna žessara skilaboša, sem öll reišin gaus upp af endurnżjušum krafti. Reišin gegn žessum fyrrum samherja, sem rassskellti žį ekki ašeins einu sinni heldur tvisvar ķ sama mįlinu.  Icesave ólögunum, sem hefšu veriš bśin aš kosta okkur 60-70 milljarša ķ óafturkręfum vöxtum ef forsetinn hefši ekki beitt 26. greininni og žjóšin tekiš ķ taumana. Viš skulum ekki gleyma hvaš hangir į spżtunni žegar ófręgingarherferšin hefst fyrir alvöru. Žį mun kannski verša til skjaldborg, en žaš veršur skjaldborg um forsetann en ekki žessa svikulu óheillastjórn, sem ręndi hér völdum ķ skjóli andlegs įfalls žjóšarinnar voriš 2009.


Blekkingin um sjįlfbęrar veišar

Stefna VG ķ fiskveišistjórnun felst ķ klysjunni um sjįlfbęrni.  En hefur žetta aumingja fólk nokkurn tķmann skilgreint hvaš nįkvęmlega felst ķ sjįlfbęrum veišum?  Ekki veit ég til žess aš žaš hafi veriš gert og žvķ auglżsi ég eftir śttekt VG į sjįlfbęrni fiskveiša, meš tilliti til notkunar į jaršefna eldsneyti og umhverfisskašlegum veišarfęrum.  Ķ framhaldinu mega menn svo velta fyrir sér hvort fęšuframboš ķ hafinu skipti engu mįli fyrir afkomu nytjastofna eša sjófuglastofna hér viš land.

Ég beini žessu til VG, žar sem žeir bera įbyrgš į žessum mįlaflokki og žeir eru aš blekkja kjósendur og fylgismenn meš žvķ aš framfylgja ósjįlfbęrri kvótastżringu įn nokkurrar gagnrżni į umhverfisįhrif veišanna eins og žęr eru stundašar af einokunarsinnum sem hugsa um žaš eitt aš hįmarka stundargróšann į kostnaš framtķšararšsemi. 

Žaš er nefnilega óhjįkvęmilegt aš blekkingunni verši lyft af samsęri śtgeršar og fiskifręšinga um nytsemi kvótastżringar. Og žegar neytendur og fiskkaupendur įtta sig į skašseminni, žį mun ekki duga fyrir ķslenska einokunarfisksala aš veifa heimageršum vottunum sem eru byggšar į blekkingunni stóru um aš hęgt sé aš byggja upp fiskstofna meš kvótastżringu veiša.


Hver skyldi kostnašur vegna kvótakerfis vera?

geiri į guggunni

Einar Kristinn  Gušfinnsson er nś ljóti populistinn og hagsmunagęslumašurinn. Hvernig į annaš aš vera en aš tekjur af atvinnustarfsemi renni fyrst ķ rķkissjóš til aš męta kostnaši af sameiginlegum śtgjöldum rķkisins?  Aš tala um landsbyggšarskatta ķ žessu sambandi er dęmi um śrelt višhorf. Ekki fordęmdu höfušborgarbśar žegar įkvöršun um gerš Óshlķšarganga var tekin!  Helsta verkefni žingmanna er aš forgangsraša verkefnum ķ samręmi viš mikilvęgi en ekki aš stunda kjördęmapot og atkvęšaveišar ķ eiginhagsmunaskyni eins og sumir viršast halda. Einar Kristinn Gušfinnsson tók žįtt ķ aš eyša byggšum į Vestfjöršum.  Hann hefur setiš į žingi sķšan 1991, nęstum  jafnlengi og kvótakerfiš hefur veriš viš lżši.  Og žaš er vert aš rifja žaš upp aš hann var kjörinn į žing af Vestfirskum ķhalds og śtgeršarmönnum til aš berjast gegn kvótakerfinu.  Žau loforš eru nś löngu gleymd enda var žessi svikari geršur aš rįšherra sjįvarśtvegsmįla fyrir žjónustuna viš Flokkinn og eigendur hans, Kvótagreifana.  

Einari Kristni vęri nęr aš berjast fyrir afnįmi kvótakerfisins.  Kvótakerfiš hefur skaša fiskstofna,  og komiš ķ veg fyrir ešlilega nżlišun vegna vanveiši.  Og kvótakerfiš hefur engu skilaš til hagsbóta fyrir ķslensku žjóšina,  ekki frekar en raforkukerfiš ķ Afrķku, sem var einkavętt ķ hendur glępamanna sem blóšmjólka nś ęttbįlkana.  Kvótakerfiš hefur komiš ķ veg fyrir ešlilega endurnżjun flotans žvķ allur aršurinn fer nś ķ aš greiša fjįrfestingarskuldir śtgeršarinnar ķ öšrum greinum en sjįvarśtvegi.  Žetta er sś arfleifš sem Einar Kristinn fremstur ķ Flokki skilur eftir sig. Ef hann skilur ekki afleišingar rangra įkvaršana sinna og Flokksins žį į hann aš hafa vit į aš bišjast lausnar sem žingmašur og fara svo ķ ęvilangt fjölmišlabann.  


mbl.is Féš skili sér aftur til landsbyggšarinnar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband